Gimiau birželio 13 dieną, šiltą vasaros popietę. Tokią, kai saulės spinduliai skverbiasi į šešėlius, gyvenimas atrodo šviesesnis ir niekas niekur neskuba, nebent gimti. Kurį laiką stebėjau aplink mane besisukantį pasaulį, o paskui nusprendžiau pačiupinėti jį pirštų galiukais. Mane visąlaik traukė vanduo, todėl gimtuosiuose Mažeikiuose dažnai eidavau prie Ventos upės ir įsivaizduodavau, kaip ji galiausiai įteka į jūrą.
Kiek prisimenu, man visada patiko pasakojimai. Nuo tų, kuriuos prieš miegą skaitydavo mama, iki tų, kuriuos sulaikęs kvėpavimą iki išnaktų skaičiau pats. Kasdien gimsta ne tik šimtai tūkstančių žmonių, bet ir pasakojimų. Net jei jie neužrašomi, o tiesiog sušnabždami. Manau, kad net ir trumpiausia ar tyliausia istorija nusipelno būti užrašyta.
Būtent tokias istorijas ir kuriu – sapniškas, romantiškas, paremtas nuojautomis, skaitomas neskubant. Vieną istoriją galima perskaityti per maždaug tiek laiko, kiek trunka išgerti kavos puodelį.
Šiuo metu gyvenu Vilniuje, šalia Vilnelės. Dirbu leidybos agentu, todėl daug keliauju po pasaulį. Esu septynių knygų vaikams autorius, jos išverstos į vienuolika užsienio kalbų. „Pirštų galiukais“ – pirmoji mano knyga suaugusiesiems, kurią išleisti norėjau pats.
Šioje knygoje esančias trumpas istorijas su pertraukomis rašiau trylika metų. Rašiau naktimis tyloje prie stalinės lempos šviesos. Rašiau dienomis šurmuliuojančiose kavinėse. Rašiau Norvegijoje snieguotoms kalnų viršūnėms žvilgčiojant pro langą ir Preiloje marioms daužantis į krantą. Labai tikiuosi, kad mano istorijos, kaip ir upės, galiausiai pasieks savo skaitytojus.
Benas
